Susitikus, susipažinsime, tada paprašysiu Jūsų papasakoti apie savo problemą. Ruoštis nereikia, taip pat nereikia reikalauti iš savęs pasakoti labai aiškiai ar sklandžiai. Praktika rodo, kad nuo ko bepradėtumėt pasakoti ir kaip besisektų papasakoti, vis tiek prieisime svarbiausius dalykus. Siekdamas geriau Jus suprasti, psichologas gali paklausti patikslinančių klausimų. Po to, kai pavyks aiškiau apibrėžti sunkumų esmę, kartu pabandysime suprasti, kokio pokyčio norėtųsi ir realu pasiekti. Po pirmo susitikimo galėsite pamąstyti ir įvertinti - ar norėtumėte ir galėtumėte dirbi su manimi, ir jeigu taip - sutartume dėl tolesnių susitikimų.
Nors palengvėjimą turėtumėt jausti jau po pirmų konsultacijų, pokyčiams pasiekti prireiks laiko - paprastai rezultatus galima pamatyti ne anksčiau, nei po 2-3 mėnesių.
Tuo atveju, jei nuspręsite tęsti konsultacijas, sutarsime, kaip vyks mūsų bendras darbas. Paprastai siūlau susitikti gyvai kartą per savaitę pastoviu laiku, tačiau, priklausomai nuo Jūsų galimybių, galimi ir kiti variantai.
Kiekvienos konsultacijos metu prašau papasakoti tai, kas Jums tuo momentu atrodo svarbiausia. Kiekviena atskira konsultacija neturi savo plano ar tikslo, tačiau kalbant apie tai, kas svarbu, laikui bėgant pradedate geriau pažinti save ir situaciją, pasitikėti savimi bei atrandate resursus judėti tikslo link.
Deja, bet numatyti, kiek laiko prireiks pokyčiams pasiekti, nėra įmanoma, todėl dažniausiai neapsitariam dėl konsultavimo trukmės. Tačiau tam, kas suprastumėt, ar darbas su psichologu Jums padeda, periodiškai skiriam laiko stabtelėti ir aptarti, kaip sekasi kartu dirbti, kaip keičiasi Jūsų savijauta ir problema, kaip artėjame prie tikslo. Nors psichologiniame konsultavime būna sunkų momentų, visgi ilgiuoju laikotarpiu turėtumėte jausti palengvėjimą.
Psichologinis konsultavimas - bendras psichologo ir konsultanto darbas, kuris tampa įmanomas santykio, atsirandančio tarp dviejų žmonių, dėka. Nors konsultavimas - profesinis santykis, visgi jis skiriasi nuo kitų profesinių santykių tuo, kad emocinis atstumas tarp kliento ir psichologo yra kur kas artimesnis, negu kitose srityse. Leidimas sau atmesti kaukes ir būti kuo labiau savimi santykyje su psichologu - būtina sąlyga tam, kad vidiniai pokyčiai įvyktų. Kartais rodyti savo jausmus būna baisu arba gėda, ir jei tą pastebite - kalbėkite apie tai su psichologu. Jausmai ir yra tai, kas sudaro santykio audinį, kas riša arba skiria du žmones. Kuo aiškesnis bus Jūsų santykis su psichologu, tuo labiau galėsite atsiskleisti psichologui ir sau pačiam.
Psichologiniame konsultavime susiduriame su daug sunkių jausmų, ir ne visada pavyksta juos išgyventi sklandžiai. Kartais gali atrodyti, kad darbas vyksta ratu, o rezultatas vis nepasiekiamas, kartais - kad psichologas nesupranta, o konsultavimas nepadeda. Svarbu suprasti, kad tokie sunkūs periodai - natūrali darbo dalis, ir patiriant panašius sunkumus, svarbu apie juos kalbėti su psichologu. Dažniausiai, kalbantis, šiuos sunkumus pavyksta įveikti, o santykis tarp kliento ir psichologo tampa artimesnis ir gilesnis.
Paprastai psichologinio konsultavimo procesas pabaigiamas tuomet, kai pasiekiate užsibrėžtą tikslą, tačiau kartais, dėl įvairių priežasčių, darbas baigiamas ir anksčiau. Svarbu suprasti, kad darbo pabaiga - tai viena iš konsultavimo proceso užduočių, kuriai verta skirti dėmesio ir laiko: apibendrinti nueiti kelią, dar kartą pasidalinti kilusiais jausmais ir svarbiausiais atradimais, atsisveikinti.
Atsisveikinus, psichologo kabinetas visada liks atviras Jums, prireikus, galėsite kreiptis dar kartą.
Daugiau apie mane
Psichologija - mano antroji profesija, į ją atėjau iš IT sferos. Klinikinės psichologijos magistro laipsnį įgijau Vilniaus universitete, praktinius įgūdžius tobulinau savanoriaudama Jaunimo linijoje bei Vilniaus miesto psichikos centre. Nuolatos tobulinu savo kompetencijas asmeninėje supervizijoje, dalyvaudama mokymuose ir seminaruose. Esu Lietuvos analitinės psichologijos asociacijos organizuojamos psichoterapinių įgūdžių mokymo programos dalyvė. Esu Lietuvos psichologų sąjungos narė. Laikausi Psichologų profesinės etikos kodekso.
Didžiausią savo profesijos prasmę matau tame, kad galiu būti su žmogumi tuomet, kai sunku, galiu būti šalia ir klausytis. Poreikį būti išklausytai prisiminu dar nuo vaikystės, tuomet atrodė, kad kiekvienas pokalbis baigdavosi per greitai, kad norėčiau kalbėti kažkam dar ir dar. Dirbdama konsultantę IT sferoje, psichologe ligoninėje arba mokykloje, savanore "Jaunimo linijoje" - visur susidurdavau su tuo, kaip svarbu žmogui suteikti erdvę papasakoti. Papasakoti apie tai, apie ką norisi kalbėti, apie tai, kas svarbu dabar, apie tai, kas žmogų supa ir kas iš to, kas supa, jį paliečia. Žinojimas, kad, kas benutiktų, galėsi apie tai papasakoti kažkam, kam rūpi, leidžia į savo gyvenimą pažvelgti kaip į įdomų nuotykį, o ne kaip į kasdienį susidūrimą su skaudžia realybe.
Savo darbe remiuosi humanistinės psichologijos principais. Manau, kad kiekvienas žmogus savyje turi vidinį jausmą, kuris lydi ir parodo, kas iš tikro yra svarbu, ir kiek nuo to svarbumo yra nukrypstama. Mano, kaip konsultanto, darbas - suteikti saugią erdvę, kurioje šis vidinis jausmas gali skleistis, būti pamatytas ir išgirstas, kurioje žmogus išmoktų sukurti ryšį su juo, juo pasirūpinti ir leisti jam pasirūpinti savimi.
Tikiu, kad kiekvieno žmogaus gyvenimas yra unikalus ir vertingas, o sunkumai ir kančia - tokia pat neatsiejama gyvenimo dalis, kaip džiaugsmas ir laimė. Konsultacijose kviečiu tyrinėti savo gyvenimą ir ieškoti būdų ne tik įveikti sunkumus, bet ir atrasti savo autentišką gyvenimo kelią.